Šiandien, rytoj, šiomis dienomis stabtelėjame kapinėse,
mūsų mylėtų žmonių Amžino poilsio vietoje...
išėjusius artimuosius pašaukiame vardu...
atmintyje iškyla jų veidai...
prisimename jų darbus ir dėkojame už mūsų bendrą buvimą...
Uždegame Atminties žvakelę –
ant kapo ir širdyje...
Nes turi prasmę tas gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas –
primenantis, jog kiekvienas esam čia Laikinai...ir kiekvienas esam Amžinai...arba bent jau kol kažkas prisimena...
Tebūnie prasmingas tas ilgas ar vos keleto kilometrų kelias
tolyn nuo mūsų kasdienybės rūpesčių,
į pagarbos ir susikaupimo vietą,
kur ilsisi tie, kuriuos mylėjome ir gerbėme,
tebegerbiame ir tebemylime...
Tebūnie tai šviesios Atminties susitikimai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą