Apie Moterį

Bandau nupiešti Moterį.
Bandau tinkamai sumaišyti spalvas, kvapus, emocijas.
Deivė Lakšmė, Miloso Venera, karalienė Kleopatra, Marija Magdalietė.
Viskas į tą paveikslą - ir vis tiek nepakanka.
Pelenė-ta, kuri ne iš pasakos.
Debesėlis, sunkia grandine pririštas prie žemės.
Šaltas kalnų šaltinio vanduo-veržlus ir gaivinantis.
Vangi vasaros vidudienio tvankuma, neturinti jokios jėgos.
Šviesi pilnaties naktis.
Žarija, naujai savo kaitrą įplieskianti nuo vėjo gūsio.
Artėjančią audrą pranešantis griaustinis.
Drungnas ežero vanduo.
Fortepijono melodija pro atvirą langą.
Gūdaus miško drėgmė.
Rasos lašas ant smilgos.
Neišsiųstas nakčia rašytas laiškas.
Rugpjūtyje išsirpusi žemuogė.
Vakaro rūkas upės slėnyje.
Vandens pliuškenimas į valtį.
Nuo sausros suskeldėjusi žemės pluta.
Išskrendančios gervės klyksmas.
Pėdos.
Smėlyje.
Sniege.
Širdyje.
Atmintyje.
Viskas sutilpo į Moters paveikslą...
Vis tiek nepakako spalvų, kvapų, emocijų....
Kaip per amžių amžius...