O dabar pražydo obelys - ne taip rėžiančiai, po truputį, iš rausvų pumpurų skleisdamos žiedą vienas po kito...Kažkoks tarytum labiau subrandintas grožis, kuriam lemta ilgiau užsibūti tame žydėjime. Juk ir skirtas didesnio vaisiaus užmezgimui, o tas vaisius irgi ilgesniam gyvenimui skirtas...
Štai ir galvoju - juk panašu į tą vienadienį, ryškų, pabrėžiamą "žydėjimą" - žurnalų viršeliuose, gyvenimo būdo laidose, kur jaunam kūnui tiek daug liaupsių ir dėmesio. Kiek ir kaip daugeliui lemta žydėti? Ir vistiek rinkčiausi būti obelimi, ne ta gražuole slyva...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą