Puslapiai

Sveiki

Žinia, bėgame nuo pirmadienio iki penktadienio, sakydami sau, kad bent jau TADA tai tikrai sustosime. Kartais iš tiesų sustojame, bet...skalbiame, miegame, lankomės svečiuose, nes reikia, kalbame apie nieką...Pirmadienį vėl suprantame, kad taip ir nebuvome sustoję. SVEIKI dabar, nes turime STABTELĖTI, ne rytoj, dabar...

Apie mane

Mano nuotrauka
Šaulys. Tikras, su visais būdingais geraisiais bruožais (blogų Šauliai neturi:))

Netgi žiogas, nenuilstantis muzikantas, stabtelėja. Ir yra laimingas

Netgi žiogas, nenuilstantis muzikantas, stabtelėja. Ir yra laimingas

Reikia laikytis iš paskutiniųjų, kol bent vieną šaknį maitina žemė

Reikia laikytis iš paskutiniųjų, kol bent vieną šaknį maitina žemė

2013 m. birželio 9 d., sekmadienis

Bandelės su lašinukais: be recepto


Tų bandelių yra tiek ir visokių - Maximoje ir kituose prekybos tinkluose, naujai pridygusiose kepyklėlėse, kur jų kaina oho, nes ten deklaruoja, kad kepa iš tikro sviesto ir dar kažkodėl turi būti labai brangu...Pastarosios dar kažkiek kvepia, bet vistiek yra tarytum negyvos - gal kad labai jau visos vienodos, tikriausiai, kad mokantis už jas ar kontroliuojantis jų gamybą-prekybą neprikibtų...Visi mes ne be nuodėmės - ir aš retsykiais "sugriešiju": tai iš alkio, tai dėl kokio būtinumo imu ir nusiperku. O paskui, neretai, taip ir nusimėto bent jau viena kokia nabagėlė iki šiukšlių kibiro...
Atrodytų, receptų pilnas internetas ir knygynai - su bandelėmis ir be jų...Tik rinkis, pirk produktus ir kepk. Kas siūlo su marcipaniniu įdaru (čia dėl žodžio, po kuriuo slepiasi visokios mandrybės), kas su kokiais prašmatniais glaistais ir apibarstymais.
Bet niekas taip nekvepia - vaikyste ir tikrais namais, kaip bandelės su lašinukais...
Šiek tiek skirtingo dydžio, gal ir kreivokos, bet jos ateina į mus ne tiek per skrandį - per kažkokį genuose slypintį kodą, iš paprastos lietuviškos virtuvės, kurią dar kartais netgi su plūkta asla kai kas dar pamenam iš kelionių pas tetas ir dėdes..Tas bandelės viliojimas prasideda kvepiančių rūkytų lašinukų pjaustymu,  svogūno kepinimu, pasklidusiu pipirų - tik tokių, "tikrų", juodų, be jokių egzotikų. Svarbi yra ne tik tešla - pats įdaro paruošimo procesas yra proga visiems įsijungti, būti, bendrauti...O paskui kyla, kepa, kvepia, garuoja - ir tirpsta visi iš pasitenkinimo!
Duoti receptą? Neturiu! Jeigu mielinę tešlą darai su meile, nepagailėdamas rankų šilumos minkymui ir sviesto pagardinimui, ji visad išeis. Tikriausiai taip tešlą ir darydavo tos mūsų su nedaug virtuvės įrangos, be vandentiekio ir kanalizacijos apsieidavusios, lietuviškos virtuvės fėjos su paprastomis prijuostėmis...O gal kitaip darydavo? Nepaklausėm...O dabar nėra ko paklausti...Todėl ir nėra čia recepto - tik emocija... Kad mūsų visų namai kvepėtų - savomis rankomis sukurtais, tegu ir paprastais stebuklais, nors ir kaip tai nepatiktų gamintojams ir prekybininkams:)

Komentarų nėra: