apie Velykas

Juk nesutiksite, jei sakysiu, kad daugelis ne ką ir suprantame, kas tai yra Velykos...Ir aš nelabai suprantu, iš tiesų... Gavėnia, Didžioji savaitė, Prisikėlimas... TV ir kt. komunikacijos net ir norint nelabai leistų atsisakyti muzikos, susilaikyti nuo mėsos. O ir patys savęs, pripažinkime, klausiame - o kam to reikia? Aišku, norintis visad ras ir laiko, ir galimybių. Bet juk esame, vėl sakau - pripažinkime, daugiau tik formalūs katalikai. Todėl ir lieka Velykose irgi svarbūs, tiesa, kiti dalykai - išsaugota margučių tradicija, suėjimo tėvų namuose tradicija...Ir tai irgi gražu ir prasminga - kvepiantys pyragais namai, aprišinėjami žolelėmis dažymui kiaušiniai, nuvežantys į bažnyčią ar kartu su tėvais nueinantys suvažiavę šiai dienai vaikai... Tai kas, kad truputį "pamiršom" formaliuosius bažnytinius reikalavimus - juk tikime Prisikėlimu, tikimės Prisikėlimo - bent jau savyje...Vadinasi, Velykos prašviesina mūsų gyvenimus, o ar ne tokia yra Prisikėlimo prasmė? Aleliuja!