ne tik apie save

...šitie baisūs vaizdai iš Japonijos, ta viską griaunanti ir su savimi nusinešanti, nevaldoma vandens, pakelto cunamio jėgos, banga...Net nelieka vietos atskiram žmogui - tarp galybės vandens, purvo, statinių, automobilių kur jau ten beįžiūrėsi atskiro žmogaus veidą ir pajausi jo kančią? Ir pagalvoju - kokioje ramaus klimato žemėje mes gyvename, kiek mūsų nedaug, kokie vieningi ir turtingi galime būti, apsaugoti Aukščiausiojo nuo karų ir marų...Tai ko trūksta, kad būtume laimingesni? Protingos valdžios? Kodėl ją tik tokią turime? Pagaliau, ar tik valdžia mus padarpo laimingais? Gal būtent sukrėtimai, būtinybė vienytis, gyvenimo akimirkos trapumo suvokimas ir daro tautas didelėmis?.. Bet negi Lietuvai irgi yra tik toks kelias, kad norėtume ir mokėtume gyventi ne tik dėl savęs?