apie žemę, kurioje visados saulėta - nepaisant nieko

Taip jau palankiai susiklostė - Kipras! Gerai, kad užteko proto šalia reikalų pasirinkti ilgesnį buvimo ten variantą. Aišku, keliauti iš mylimos šalelės su šilta striuke ir tinkamai susikrauti lagaminą ne tik oficialiems renginiams, bet ir  kelių dienų poilsiui nepavyko...Bet svarbiau už viską buvo šiluma ir saulė! Sala, rūpėjusi daugeliui visais amžiais, patyrusi kovas ir nepriklausomybės praradimus, nuo 1974 metų išgyvenanti skaudžiai padalintą sostinę ir didelės salos dalies netektį...Bet vistiek -tiek daug šviesos, jau dabar spalvingo žydėjimo, tokia puiki nacionalinė virtuvė, tokios iš širdies dainos ir tokios ekspresijos šokiai! Ir jiems brangi yra elektra, pienas, duona, per mažos algos, bet su kokiu skausmu jie pasakoja savo šalies istoriją ir su kokiu pasididžiavimu pabrėžia esą kipriečiai. Smagu būtų mums susitikus ar svečiui apie savo šalį pasakojant tiek daug savigarbos ir pasididžiavimo turėti - savo praeitimi ir dabartimi, nieko nekeikiant ir nekaltinant, nes argi kiti Lietuvą geresnę padarys? Norėtųsi, kad saulės daugiau ir pas mus būtų...ne tik danguje...širdyse