Puslapiai

Sveiki

Žinia, bėgame nuo pirmadienio iki penktadienio, sakydami sau, kad bent jau TADA tai tikrai sustosime. Kartais iš tiesų sustojame, bet...skalbiame, miegame, lankomės svečiuose, nes reikia, kalbame apie nieką...Pirmadienį vėl suprantame, kad taip ir nebuvome sustoję. SVEIKI dabar, nes turime STABTELĖTI, ne rytoj, dabar...

Apie mane

Mano nuotrauka
Šaulys. Tikras, su visais būdingais geraisiais bruožais (blogų Šauliai neturi:))

Netgi žiogas, nenuilstantis muzikantas, stabtelėja. Ir yra laimingas

Netgi žiogas, nenuilstantis muzikantas, stabtelėja. Ir yra laimingas

Reikia laikytis iš paskutiniųjų, kol bent vieną šaknį maitina žemė

Reikia laikytis iš paskutiniųjų, kol bent vieną šaknį maitina žemė

2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis

apie žemę, kurioje visados saulėta - nepaisant nieko




Taip jau palankiai susiklostė - Kipras! Gerai, kad užteko proto šalia reikalų pasirinkti ilgesnį buvimo ten variantą. Aišku, keliauti iš mylimos šalelės su šilta striuke ir tinkamai susikrauti lagaminą ne tik oficialiems renginiams, bet ir  kelių dienų poilsiui nepavyko...Bet svarbiau už viską buvo šiluma ir saulė! Sala, rūpėjusi daugeliui visais amžiais, patyrusi kovas ir nepriklausomybės praradimus, nuo 1974 metų išgyvenanti skaudžiai padalintą sostinę ir didelės salos dalies netektį...Bet vistiek -tiek daug šviesos, jau dabar spalvingo žydėjimo, tokia puiki nacionalinė virtuvė, tokios iš širdies dainos ir tokios ekspresijos šokiai! Ir jiems brangi yra elektra, pienas, duona, per mažos algos, bet su kokiu skausmu jie pasakoja savo šalies istoriją ir su kokiu pasididžiavimu pabrėžia esą kipriečiai. Smagu būtų mums susitikus ar svečiui apie savo šalį pasakojant tiek daug savigarbos ir pasididžiavimo turėti - savo praeitimi ir dabartimi, nieko nekeikiant ir nekaltinant, nes argi kiti Lietuvą geresnę padarys? Norėtųsi, kad saulės daugiau ir pas mus būtų...ne tik danguje...širdyse



2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

apie Nepriklausomybę






Nepriklausomybė - taip dažnai girdimas žodis, o kas tai yra? Nepriklausomybė - tai nuo nieko nepriklausyti? Nusispjauti, nes gali būti nepriklausomu? Ar Nepriklausomybė - tai galimybė kurti, nepriklausyti nuo tų, kurie trukdo gerbti save ir kitus, kurie neleidžia turėti savo stuburą, savo garbės supratimą? Tai kodėl tą Nepriklausomybės paskelbimo metu patirtą euforiją dabar įkišome taip giliai, kad intrigos, netikrumas, tarpusavio nepagarba ir netikrumas neleidžia jaustis laimingais? Ne apie tą nuvalkiotą laimę kalbu - apie laimę būti šios šalies piliečiu, nes čia atpažįsti maistą, orą, vaizdus, gautus genuose gimstant, apie laimę, kad gali save identifikuoti su būtent šios tautos bruožais, istorine patirtimi...Nesam nei geresni, nei blogesni -tiesiog, esame šios šalies žmonės, tokios mažos šalies, kad kiekvienas galime išgirsti valdžios balsą ir galime tikėtis būti išgirsti... O protingus sprendimus lengva įgyvendinti, nes mūsų tiek nedaug, todėl lengva paaiškinti, kodėl to reikia, o to - ne...Tai kodėl toks keistai didelis  respondentų skaičius palyginti nesenoje apklausoje teigia nesidžiaugiantys gyvenimu Nepriklausomybėje? Negi PRIKLAUSOMYBĖJE  gyventi lengviau? Nes kažkas kitas turi teises reguliuoti -įstatymais ir valia- kitų gyvenimus, nuimdami atsakomybę iš kiekvieno? Jei esi nelaimingas, geriau pakaltinti blogą valdžią, kitus žmones, oligarchus, pasaulio krizes, pamiršus sau pasakyti, kad Nepriklausomybė man leidžia turėti drąsos gyventi pagal savo supratimą... Bent Kovo 11-ąją norisi šio bei to savęs paklausti - viliuosi, ne tik man savęs!