...draugystė - ar kas žino jos apibrėžimą?

...prie ko čia ta nuotrauka, prie šitokios temos? Tikrai tai ne klaida, o ir tema nebus apie tai, kaip ir ką reikia įdėti, sumaišyti, ištroškinti ar išvirti...Tiesiog, kai norim kažką gražaus palinkėti įvairiausiomis progomis, žodį "draugai, draugystė" ten neretai parenkam, kaip tinkamą palinkėjimui. O kas po tuo žodžiu slepiasi iš tiesų? Žmonės, kurie skaitosi mūsų draugais, kai mes esam kažkokiuose postuose, kurie būna su mumis, kai švenčiame įsimintinus gimtadienius ir esam nusiteikę klausytis palinkėjimų ir pagyrimų? Žmonės, kurie mūsų nelaimėse padeda palydėti į paskutinę kelionę mūsų artimuosius? Žmonės, kurie tiesiog be jokios priežasties, paskambina ar parašo, kuriems įdomi mūsų kasdienybė? Juk tikrai tie išvardinti žmonės dažniausiai yra mūsų draugai iš tiesų, tiesiog, priimame tai kaip duotybę, kaip normą, net nesukdami sau galvos dėl jų pastangų, nes ir patys panašias parodome, saugodami žmogiškąjį ryšį.
Tai prie ko čia ta nuotrauka ir kodėl kilo noras šiam neilgam stabtelėjimui ties draugystės tema? Priežastis paprasta, bet labai tikra...Kai grįžti ilgai nebuvęs Lietuvoje į kiek apdulkėjusį nuo vienatvės butą ir ant stalo randi kvapnių sausainių krūvą, duoninėje kelių rūšių duonos, o šaldytuve - papjaustytos įvairios mėsytės ir stiklainį sriubos, kurią pašildžius sušyla tavo kūnas ir siela, tada supranti, kas yra tikroji DRAUGYSTĖ... Dėmesys žmogui, žinojimas ir atjauta, kad grįši pavargęs ir alkanas, kad neturėsi nei laiko, nei noro trenktis į parduotuvę - tai suprantantis žmogus yra tikrasis draugas...Ne tas, kuris kalba apie draugystę, padaro tik tai, kas viešai matoma... O tas, kuris galvoja, jaučia ir padeda...Ir štai tokia karštos sriubos lėkštė žmones sujungia tikrai draugystei - be tuščių, didelių ir nelabai reikalingų panegirikos žodžių... Tegyvuoja!