apie Maironio tėviškę - ar tik jo?

Kasmet yra kažkieno metai - vienus metus pastebime visi, kitus - tik dalis tautos...Šiemet yra ir Muziejų metai (valio, kad muziejus taptų gyvu traukos objektu), ir Maironio metai. Kam, jei ne raseiniškiams, tuos Maironiui skirtus metus labiausiai "savintis". Nenustebčiau, jeigu visas tas kraštas žinotų kažką iš tiesų daugiau, negu tik "Už Raseinių, ant Dubysos" (nors ir to vieno pakanka, kad akys sudrėktų - teatleidžia sentimentus visad ir visur atmetantys). Tie, kas ne lituanistai ar panašaus išsilavinimo, ką iš tiesų pasakyti galime apie tikrai neginčijamai didelį Lietuvos poetą? Kunigą, vyrą, inteligentą, patriotą? Kas jame buvo svarbiausia, kiek jame buvo vidinių prieštaravimų, nes nesitiki, kad giliai mąstantis būtų paprastas ir šaltai "monumetantalus". Atsivežiau į sodybą Maironio raštus keturiose knygose (dar 1992 m. leidimas) ir pradėjau skaityti, stebėdamasi - beveik nieko nežinojau... Ir naujai išleistos Maironio kūrybos šiemet vis dar nėra...Todėl maloniai nustebino Maironio tėviškėje įvykęs kompaktinės plokštelės pristatymas - tiksliau, ne CD pristatymas, o tiesiog vakaras Muziejų naktyje su Virginijos Kochanskytės, Petro Venclovo skaitymais, Ritos Preikšaitės dainavimu ir fortepijoniniu grojimu (deja, pavardės nežinau). Toks šiltas ir tikras susitikimas - kaip nuskambėjo "Už Raseinių.." ir "Lietuva brangi", kai visi susirinkę, gero "turavojimo" vedami, dainavo. O ar daugelis ne tik patys, bet ir savo draugus, gimines, pažįstamus paraginsime su Maironiu susitikti - išjungus TV, atsiversti knygą, o paskui į maironynę atvažiuoti. Juk Maironio tėviškė dar tokia jau iš galutinai išeinančios Lietuvos - ir architektūra, ir pasaulėjauta...Šiame naujos architektūros, besimaišančių tautų, globalizacijos, emancipacijos, politizacijos ir etc fone - maža sala, kurioje vertybės kitaip matosi.

Negaliu čia nepridėti mūsų žemiečio Juozo Nekrošiaus:

Ar paukštis, ar širdis
Dubysos slėny krykštauja?
Susvetimėję, lyg kalti,
Mes į gimtinę  grįžtame.

Ar tėviškė pažins? -
Suklusus tyli, stebisi -
Į širdį ilgesys,
Kaip spindulys pro debesį