Puslapiai

Sveiki

Žinia, bėgame nuo pirmadienio iki penktadienio, sakydami sau, kad bent jau TADA tai tikrai sustosime. Kartais iš tiesų sustojame, bet...skalbiame, miegame, lankomės svečiuose, nes reikia, kalbame apie nieką...Pirmadienį vėl suprantame, kad taip ir nebuvome sustoję. SVEIKI dabar, nes turime STABTELĖTI, ne rytoj, dabar...

Apie mane

Mano nuotrauka
Šaulys. Tikras, su visais būdingais geraisiais bruožais (blogų Šauliai neturi:))

Netgi žiogas, nenuilstantis muzikantas, stabtelėja. Ir yra laimingas

Netgi žiogas, nenuilstantis muzikantas, stabtelėja. Ir yra laimingas

Reikia laikytis iš paskutiniųjų, kol bent vieną šaknį maitina žemė

Reikia laikytis iš paskutiniųjų, kol bent vieną šaknį maitina žemė

2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

apie lovą iš palėpės

...yra daugybė daiktų, kurie nesitiki, kad kada nors vėl bus reikalingi. Jų likimas - būti išmestiems į šiukšlyną arba bent jau užkeltiems kur į palėpę ar kokį sandėliuką. O jei daiktas vis dėlto turi savo istoriją - su kažkuo iš mūsų einančius prisiminimus, kai matei, lietei, naudojaisi šiuo daiktu? Tegu atsitiktinaijį pamatai, bet pamatęs supranti, kad jis turi prasmę vėl atgyti. Kartais šiuolaikiškame mūsų miesto bute, sėkmingam eklektiškam interjero sprendimui, kartais ten, kur bėga nepakartajamos mūsų vasaros. Panaši istorija su iš palėpės nukelta metaline lova - pamenu, kad ji ten stovėjo visą vaikystę...o kaip baisoka būdavo pamiegoti popiečio metą, tarp visokių rakandų palėpėje, voratinklių, neįprastų garsų...nežinau, kodėl ten kartais eidavom pogulio? Gal kad ateitų metas, kai suprasiu, kad ši lovelė būtina vasaros verandoje - su šiugždančiu šių metų kvietrugių šiaudų prikimštu čiužiniu...