truputis žiemiškos nuotaikos

Posakis - nėra blogo oro, yra tik blogi rūbai - šią žiemą tinka kaip jau keletą metų nebuvo buvę, bent gruodžio mėnesį...Taigi, slidinėjimo kombinezonas, fotoaparatas rankose- ko daugiau reikia, kad atvažiavus šią žiemą, nuklampotum per sniegą tėviškės takais iki vaikystės upės Dubysos? Tiesa, kaip dar niekad nebuvo nutikę - per klaidą ištryniau 26 vaizdelius, kaip mačiau peržiūrint, būtent geresnių...Mokaisi, užtat, po tokių nutikimų...Buvo tokia puiki "beždžionių tilto", apsnigto, vedančio į baltą žiemą, nuotrauka...Deja... JUk ne njuotraukos, o tas pojūtis, kad gyventi gera yra svarbiau. o ir žiema, panašu, dar tik prasideda. Taip ir tebūnie!

Graži žiema pro langą, kai nereikia niekur važiuoti

Ką čia bepridursi - jei nori kažką gražaus pamatyti , reikia laiku atsikelti, nesvarbu koks yra metų laikas, ir pasižiūrėti pro langą...Kaip širyt - kol dar niekas neištrypė švaraus sniego, kol apšvietimo lempos leidžia pamatyti visą sniego grožį... Aišku, keikiam tuos, kurie gatvių, kelių ar šaligatvių nenuvalo...kad taip galėtume ne vieną dieną gyventi - be būtinybės eiti, važiuoti...Tiesiog, klausytis tylos ir gėrėtis snigu...nes niekas jo nesutryptų, nenugramdytų, nepaverstų juoda pliurze. Tik kaip čia su tomis bandelėmis ir keptais karveliais?

Ką reiškia laikas

ko gero, savo liūdesiui, turiu pripažinti, kad laiko bėgimo įrodymas yra tai, ko mes nepadarome... Nuo pažado sau - garsiai, tyliai, raštu: nueiti, išmokti, parašyti, pagaminti, iki to, kai įvertini, kad to nepadarei, gali pajusti kiek daug laiko praėjo...Nes jei padarai, tiesiog nejunti, kad tai matuojama laiku...
Paradoksas - mūsų nedarymas žudo laiką, mūsų laiko nevertinimas, neišnaudojimas leidžia ryškiau pajusti jo tėkmę. Taigi, ir kas toliau? Veikti, daryti - ir Laikas bus mūsų!

žiema, žiema, snaigės veidą bučiuoja

Eini, eini, kojoms šilta, jei tinkamus batus ir porą trejetą kojinių radai. Tik reikia kartais iš arčiau pažiūrėti kartais po kojomis, kartais - į dangų... O yra tikrai nuostabių dalykų