Keistas patiekalas tiems, kas nesupranta, nes ne Lietuvoje gimė... Mums jis kvepia vaikystės eglute, puošiama Kūčių vakarą - dar anais, nekomerciniais laikais, kai Kalėdos ateidavo kartu su Kūčiomis, o ne neužilgo po Mirusiųjų dienos

gal per ilgai stabtelėjau?

Kažkaip atrodė, kad žodis "stabtelėjimas" geriausiai nusako tą būtinybę rasti laiko mintims apie save, žmones ir gyvenimą. Bet šiandien supratau, kad ne stabtelėjau, bet sustojau - nuo labai seno laiko net neatverčiau, tiksliau net pamiršau, kaip ir ką reikia daryti... Ačiū Lidijai ir jos dukros Beatos blog'ui - net nesmagiai pasijaučiau, kad taip giliai nukišau visas savo mintis ir kūrybines galias, kai yra žmonių, kurie taip gražiai ir spalvingai gyvena žiemas ir vasaras...Geriau vėliau, negu niekados:)